- palaidyti
- paláidyti vksm. Paláidyk kárves.
.
.
palaidyti — tr. 1. Šts uždarytus ar pririštus gyvulius paleisti: Gyvolius tyčioms palaidė, ir suejo visi į rugius Ggr. Nubėgusi karves palaidyk nu sietų Skdv. 2. refl. paleisti vienas kitą pasivaduojant: Šiandien mėžiami tvartai, tad pietų turit pasilaidyti… … Dictionary of the Lithuanian Language
antlaidyti — (ž.) tr. užmėtyti, uždėlioti: Klėtė[je] ant viršaus kame ne kame lenta antlaidyta Štk. laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
aplaidyti — tr. 1. vieną po kito išleisti iš kur: Vos tik gyvulius aplaidžiau iš tvarto, žiūrau – klėtys dega! Alk. 2. apmėtyti, apsvaidyti: Nedorėliai akmenimis senelį aplaidę rš. 3. refl. apsikabinėti kuo: Kryžiais, medaliais apsilaidę parejo lenkai į… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlaidyti — tr. 1. atlaisvinti, atpalaiduoti: Atkelk vario vartužėlius, atlaidyki grandinėlius DvD166. 2. atkasinėti: Vagas [rudenį] laidau, atlaidau vandeniuo nubėgti Šts. Aš vagosu rugius, o tu iš paskos atlaidyk vagas Slnt. 3. atitraukti, atkišti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaidyti — tr. 1. sudaryti sąlygas kam nors išeiti; vieną po kito išleisti iš kur: Dickienė turi viena viską apžiūrėti: šeimyną prikilnoti, piemenis išlaidyti Ašb. Mama, išlaidyk muni par duris, nešiu į aną galą stalą Dr. Suspėjo išlaidyti gyvulius [iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
makaras — 2 mãkaras scom. (3b) 1. nerimtas žmogus, makalis, pliuškis: Ot koks mãkaras tas mūso Jonis! Dr. Žinai, koks jis mãkaras ant kalbos Šd. Būtų nieko sau mergelė, bet tikrai mãkaras Sml. Mãkaras toki, atejo liežuvio palaidyti Krš. 2. kas nuolat… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulaidyti — tr. 1. Lkv mėtant, laidant ką, padaryti netinkamą: Vaikų nulaidytos duonos aš jau neėsu Šts. Tą apsiaustą ans nenudėvės, ale laidytinai nulaidys Lkv. | refl.: Nusilaidė drabužis, reik naujį siūdinties Šts. 2. mėtant kuo, nugainioti: Iš daržo… … Dictionary of the Lithuanian Language
palaidinėti — 1 palaidinėti; M iter. dem. palaidyti. 1. leisti išeiti, išvykti: Visus gyvulius palaidinėjo (iš visų kūčių) ir išėjo J.Jabl. Kurie pyliavas atpylė, tus palaidinėjo Šts. 2. refl. Sut leisti sau ką nors, duoti valią. 3. pasklaidyti: Palaidinėk į… … Dictionary of the Lithuanian Language
palaidynė — 1 palaidynė sf. (1), palaidinė (1), pãlaidinė (1), palaidỹnė (2) 1. virvelė (ar praskelta lazda) akmenims laidyti, laidyklė, mėtyklė, svaidyklė: Iš palaidinės daug toliau numesi akmenį, negu su ranka Šl. Toliausiai akmenį numeti iš palaidinės… … Dictionary of the Lithuanian Language